Geresnė mityba mamai ir kūdikiui

Jau anksčiau.

Moterys, planuojančios pastoti, turėtų pradėti galvoti apie savo mitybos gerinimą iš anksto, atsirasdamos vietos maistingų maisto produktų, kurie suteikia daugiau vitaminų ir mineralų su kiekvienu kąsniu. Šiuo atžvilgiu labai naudinga valgyti daug folatų turinčius maisto produktus, tokius kaip citrusiniai vaisiai, tamsiai žalios lapinės daržovės ir žemės riešutai!

Folatas ir folio rūgštis (sintetine forma) padeda sumažinti nervinio vamzdelio defektų, tokių kaip spina bifida, riziką. Šie defektai atsiranda, kai smegenys nustoja tinkamai augti arba kai nugaros smegenys netinkamai užsidaro formuodamasi (NIH, 2007). Šie svarbūs vystymosi procesai vyksta per pirmąsias kelias gyvenimo savaites, dar prieš moterims sužinant apie nėštumą, todėl ypač svarbu anksti pagerinti savo mitybą.

Nėštumo metu ir po jo.

Logiška, kad geri mitybos įpročiai prasideda dar prieš gimstant kūdikiui. Motinos mityba veikia kūdikio augimą, vystymąsi ir sveikatą visą gyvenimą. Dėl šios priežasties moterims svarbu nėštumo metu valgyti pakankamai baltymų, gerųjų riebalų ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra maistinės medžiagos folio rūgšties arba folatų. Kaip minėta anksčiau, žemės riešutai yra puikus folatų šaltinis ir gali padėti moterims gauti pakankamai šios maistinės medžiagos, įtraukiant žemės riešutus į subalansuotą, maistinėmis medžiagomis turtingą mitybą.

Subalansuota mityba, apimanti įvairius vaisius, daržoves, liesą mėsą, neriebius pieno produktus, neskaldytus grūdus ir riešutus, gali aprūpinti motiną reikalingomis maistinėmis medžiagomis prieš nėštumą, jo metu ir po jo.

Jei nerimaujate dėl galimų alergenų nėštumo ar žindymo laikotarpiu, atkreipkite dėmesį, kad Amerikos pediatrų akademijos (APA) gairėse (Thygarajan ir Burks, 2008) teigiama, jog nėra pakankamai įrodymų, kad alergenų vengimas yra veiksminga maisto alergijų prevencijos strategija.

Kūdikystėje maitinimas krūtimi yra geriausias kūdikio mityba, ir, remiantis APA gairėmis, maitinimas krūtimi turėtų būti tęsiamas bent pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Kietas maistas į kūdikio mitybą turėtų būti įtrauktas ne vėliau kaip nuo 6 mėnesių amžiaus, o optimalus laikotarpis yra nuo keturių iki šešių mėnesių. APA gairėse teigiama:
Nors kieto maisto kūdikiams nereikėtų pradėti duoti iki 4–6 mėnesių amžiaus, nepakanka įrodymų, kad kieto maisto pradžios atidėjimas po šio laikotarpio reikšmingai apsaugo kūdikius nuo atopinių ligų išsivystymo, nesvarbu, ar jie maitinami karvės pieno baltymų mišiniu, ar motinos pienu. Tai taip pat taikoma maisto produktams, kurie laikomi alergenais, pavyzdžiui, žuviai, kiaušiniams ir žemės riešutų baltymų turinčiam maistui (Thygarajan ir Burks, 2008).

Be informacijos apie maisto alergijas, tėvai turėtų konsultuotis su vaikų ligų specialistais, nes šios srities tyrimai tęsiasi kasdien ir vis dar nėra aiškaus atsakymo, kaip geriausiai išvengti maisto alergijų. Svarbu nepamiršti, kad tėvai turi būti tinkamai išmokyti, kaip tinkamai pristatyti kūdikiui naują maistą, kad jis neužspringtų. Šiuo atžvilgiu svarbiausi aspektai yra užtikrinti, kad maistas būtų supjaustytas pakankamai mažais gabalėliais ir kad vaikai būtų prižiūrimi valgant.

Vaikams augant, žemės riešutai ir žemės riešutų sviestas suteikia jiems maistingo, negendančio maisto ir palengvina maisto ruošimą. Apskaičiuota, kad vidutinis vaikas, laikydamasis įprastos mitybos, iki vidurinės mokyklos baigimo bus suvalgęs daugiau nei 1500 žemės riešutų sviesto ir želė sumuštinių.